Pyragaičiai „Cannelés“
Prieš kelias savaites netikėtai dovanų gavau kelias naujas kepimo formeles. Manosios kepimo formos virtuvėje užima net kelias lentynas, bet naujoms formoms vietos ieškoti nereikėjo. Gavusi silikoninę kanelių formelę labai nustebau ir apsidžiaugiau, kadangi visur tokios formos ieškojau ir išsikepti kaneles svajojau net kelis metus, nuo to karto, kai pirmą kartą jas paragavau.
O jų ragavau mano mėgstamiausioje vaikystės kepyklėlėje Vingio pasaže, Klaipėdoje. Ši kepyklėlė visada primena vaikystę, kai kartu su močiute eidavome pirkti „mini-picų“ ar Kuršėnų vyniotinio. Netikėtai užsukus į kepyklą pamačiau vitrinoje dailiai sudėtas gana dideles, bet labai dailias kaneles. Niekad nebuvau jų ragavusi ar net kažką apie jas girdėjusi, tačiau, galima sakyti, nusprendžiau kelias nusipirkti vien dėl išvaizdos. Ir nesigailiu, nes atradau tikrai dar nežinomą skonį!
Šie pyragaičiai neseniai labai išpopuliarėjo ir visoje Lietuvoje, tad jei esate jų gerbėjos, būtinai investuokite į kepimo formelę ir bandykite jas išsikepti namuose. Išduosiu paslaptį - kaneles gali kepti net ir tie, kurie yra neįgudę virtuvėje! Tai vienas iš paprasčiausių receptų, kuris nereikalauja daug pastangų, bet reikalauja daug kantrybės!
Truputėlis istorijos apie „Cannelés“:
Prancūziško deserto Canelés (Cannelés) de Bordeaux atsiradimo istoriją drąsiai galime vadinti gražia ir romantiška legenda. Pasakojama, kad pirmąkart šiuos pyragėlius ėmė kepti XVIII a. Prancūzijos Bordo miestelyje įsikūrusio Apreiškimo vienuolyno, šiandien žinomo Gailestingumo vienuolyno vardu, vienuolės. Sakoma, kad tuomečiai pyragėliai net nebuvo panašūs į šiandien visų taip mėgstamą desertą, tačiau vadinami jie buvo labai panašiai – canelas arba camelions.
Kita šio deserto atsiradimo istorija pasakoja, kad senais laikais Prancūzijos miestelyje Limože iš miltų ir kiaušinių trynių buvo kepami ir pardavinėjami kepiniai, vadinami canole. Nuo XVIII a. labai panašiais ar tokiais pačiais kepiniais buvo prekiaujama ir Bordo miestelyje – čia jie buvo vadinami canaulé arba canaulet. Šie pyragėliai tapo tokie populiarūs, jog kepėjai ėmė tobulinti savo įgūdžius kepdami tik juos. Laikui bėgant, pyragėlių kepėjams buvo suteiktas Canauliers vardas. Nors žodžių panašumas ir skambesys leidžia manyti, jog tais senaisiais laikais kepti pyragėliai ir buvo dabartinių Canelés (Cannelés) de Bordeaux pradžia, tą patvirtinančių faktų nėra. Žinoma tik tiek, jog XIX a. Canauliers vardas dingo iš istorijos puslapių ir atgimė tik XX a., kai vienas nežinomas Prancūzijos kepėjas vėl ėmė kepti pyragėlius pagal senąjį receptą, papildomai į tešlą įdėdamas vanilės ir romo. Būtent šiais prieskoniais šiandien gardinami klasikiniai prancūziški pyragėliai, populiarūs visame pasaulyje.
Tekstas paimtas iš ji24.lt
Reikės:
- 2 kiaušinių;
- 2 kaiušinių trynių;
- 500ml pieno;
- nedidelės vanilės;
- 2 šaukštų baltojo romo;
- 250g cukraus;
- kelių šaukštų rudojo cukraus;
- žiupsnelio druskos;
- 100g miltų;
- 50g sviesto.
Į prikaistuvį supilkite pieną. Vanilę perrėžkite išilgai pusiau, peilio nugarėle išgremžkite juodas vanilės sėklytes, sumeskite jas į puodą su pienu, sudėkite gabalėliais supjaustytą vanilės žievelę. Supilkite romą ir kaitinkite, kol pamatysite burbuliukus. Nukėlusi nuo ugnies, puodą uždenkite.
Į platų dubenį suberkite miltus, cukrų, druską ir išmaišykite. Įmuškite kiaušinius, sudėkite kiaušinių trynius ir išsukite. Maišydama plona srovele supilkite lydytą atvėsintą sviestą ir sukite, kol masė taps vientisa.
Iš pieno išgrėbkite vanilės ankštį. Plona srovele pilkite pieną į kiaušinių masę ir gerai išmaišykite. Palikite atvėsti. Uždenkite dubenį ir parą laikykite šaldytuve. Ištraukusi iš šaldytuvo, masę gerai išmaišykite mediniu šaukštu ar suplakite elektriniu plakikliu.
Kanelių formeles ištepkite sviestu, pabarstykite ruduoju cukrumi. Paruoštą tešlą supilkite į formeles. Šaukite į iki 270 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 7 minutes. Temperatūrą sumažinkite iki 180 laipsnių ir kepkite pyragėlius 50 minučių. Iškepusius pyragėlius atvėsinkite formelėse.
0 komentarai (-ų)